Naujiena
INFORMACIJA

INFORMUOJAME, KAD
MINIMALI UŽSAKYMO
SUMA - 20,00 € , KITU
ATVEJU SISTEMA
PAPILDOMAI PRITAIKYS
ADMINISTRAVIMO MOKESTĮ - 3,63 €. 


 

Prekių krepšelis
0 prekė(-s) - 0,00€
Jūsų pirkinių krepšelis yra tuščias!
Straipsniai

Judėjimo "Pasidaryk pats" perspektyvos Lietuvoje.

"Sumanus Ūkininkas" yra tarptautinio judėjimo "Pasidaryk pats" propaguotojas ir remėjas...

Plačiau
---------------------------------

Konservų gaminimo ypatybės

Pradedantiesiems gaminti konservus iškyla daug klausimų. Šiame straipsnyje aptarsime konservavimo temą...

Plačiau
---------------------------------

Kokius miltus pasirinkti?

Beveik kasdien didėja vaflių, sausainių ir biskvitinių gaminių įvairovė bei populiarumas. Juos kepa su šokoladu,...

Plačiau
---------------------------------

 Sausas brandinimas 

Pristatome Vokiečių kompanijos DRY AGER brandinimo spintas, skirtas brandinti šviežiai  jautienai ir žverienai.


Plačiau
---------------------------------

Naujienos

Judėjimo "Pasidaryk pats" perspektyvos Lietuvoje

"Sumanus Ūkininkas" yra tarptautinio judėjimo "Pasidaryk pats"  propaguotojas ir remėjas.

"Pasidaryk pats" etikos istorija sena, ji siekia mažų mažiausiai 1841 metus kada judėjimo pradidinkas Parphas Emersonas išleido esę "Self Reliance" ("Pasitikėjimas savimi" ). Judėjimas buvo sustiprėjęs dvidešimto amžiaus pradžioje atgimus menams ir amatams, o daugiausiai parako įgijo šeštame praeito amžiaus dešimtmetyje kai tapo populiaru patiems remontuoti automobilį ir būstą. Tai ne buvusios Tarybų Lietuvos istorijos puslapiai, o specialistų, tyrinėjančių bendruomeniškumo vystymąsi JAV išvados. Tuo metu JAV apie dešimt milijonų amerikiečių persikėlė gyventi į kaimą. Visi persikėlėliai netrukus išmoko vieną pamoką: žemdirbystės sėkmę lemia "Pasidaryk pats" gebėjimai, o šiems gebėjimams įtaką daro galimybė įsigyti priemonių. Šiuo atveju po sąvoka "priemonės" sutalpinama viskas - nuo informacijos apie vėjo malūnus, kaip pradėti smulkujį verslą iki reikiamų įrankių įsigyjimo.

Naujausių laikų išsibarsčiusius po pasaulį "Pasidaryk pats" šalininkus subūrė Stewardas Brandas. Tai žmogus, kuris pasirodydavo visada be marškinių, tik su indėnišku karoliukų vėriniu ant nuogo kūno ir baltu mėsininko švarku su įsegtais Švedijos karaliaus medaliais.  1968 m. liepą Brandas išleido "Whole Earth Catalog" ( Visos Žemės žinynas). Tai buvo žinynas padėjęs "Pasidaryk pats" šalininkams vienytis į galingą jėgą. Apie Brandą rašoma, kad jis iš esmės pakeitė informacijos sklaidą. "Visos žemės žinynas" tai pritarimas asmeninėms technologijoms. Brandui priskiriamas termino "asmeninis kompiuteris" sukūrimas, o jo pasitikėjimo savimi ir technologijų suvienijimas padėjo judėjimą  "Pasidaryk pats" paversti populiaria, gerovę nešančia jėga. Judėjimas gerovę nešančia jėga nevirto pernakt. Jos idėją teko brandinti. Šiandien judėjimas apima beveik visas veiklos sritis pradedant informacinėmis ir kosminėmis technologijomis, vandens gėlinimu, baigiant žemės ūkių ir maisto perdirbimu.

Lietuviams sąvoka "Pasidaryk pats" artima ne tik dėl kažkada buvusio prekinio ženklo pavadinimo, bet ir dėl to, kad esame iniciatyvūs, ryžtingi ir sumanūs žmonės. Daugumai iš mūsų  "Pasidaryk pats" tai įdomus, uždegantis ir jėgų įkvepiantis jausmas. Internetinis puslapis "Sumanus ūkininkas" skirtas maisto perdirbimo priemonių taikymui.  Kad surišti lietuviškąjį "Pasidaryk pats" supratimą su pasauliniu, reiktų įvertinti pasaulyje vykstančius procesus.

Nuo tada, kada žemėje atsirado gyvybė, žmonėms vis ko nors trūkdavo. Šių laikų "nepritekliaus modelis" aiškiausiai apibrėžiamas matematiškai - maisto gamyba didėja tiesiškai, aritmetine progresija, o gyventojų skaičius auga eksponentiškai, geometrine progresija. Šią mintį dar aštoniolikto šimtmečio pabaigoje pasauliui padovanojęs anglų mokslininkas Malthusas buvo tikras, kad ateis metas, kai žmonės nebegalės prasimaitinti. Savo mintį jis išdėstė dar paprasčiau: "Žmonijos gebėjimas daugintis nepalyginti didesnis už žemės galias išmaitinti žmoniją".

Ką turime šiandien?  Štai populiarėjančios programos „Viena gyvoji planeta - One Planet Living"  teiginiai.  Norint suprasti gyvenimo vienoje planetoje programos esmę reikia įsisamoninti tris dalykus. Pirmasis: šiuo metu žmonija sueikvoja 30% daugiau mūsų planetos gamtinių išteklių, nei esame pajėgūs atkurti. Antrasis: jei visi mūsų planetos žmonės norėtų gyventi taip, kaip gyvena vidutinis europietis, prireiktų trigubai daugiau išteklių, - tai yra trijų tokių planetų, kaip mūsiškė turtų. Trečiasis: jei visi mūsų planetos žmonės norėtų gyventi taip, kaip gyvena vidutinis Šiaurės Amerikos gyventojas, mums prireiktų penkiagubai daugiau išteklių, - tai yra penkių tokių planetų, kaip mūsiškė turtų. 

Šiandien žemėje gyvana septyni milijardai žmonių. Jei tendencijos nesikeis, iki 2050 metų priartėsime prie dešimties milijardų. Tad kas musų laukia artimiausioje ateityje? Koks bus žmonijos atsakas į nepriteklių grėsmę? 

Keliai suvaldyti nepriteklių grėsmę yra du - arba mėginti ploniau suraikyti pyragą, (pesimistinis kelias) arba sugalvoti, kaip tų pyragų prikepti daugiau (optimistinis kelias) - rašo filantropas multimilijonierius P. Diamandis.

Žmonijos pesimistinio kelio raidos rezultatų pasekmės nesunku nuspręsti. Tuo atveju judėjimas "Pasidaryk pats" peraugtų į judėjimą "Apsisaugok pats", o įgytas patyrimas padėtų išgyventi sudėtingomis aplinkybėmis. Prognuozuojama, kad karai pasaulyje gali kilti, kai ims trūkti naftos ir vandens. Vyrauja stipri optimistinio kelio idėja.  Šios problemos sprendimai apima tokias sritis kaip dirbtinis intelektas,  daiktų internetas,  trimačiai spausdintuvai, medicinoje atsirandančios lustinės kortelės  ir nanotechnologijos, be kurių plataus taikymo joks "optimistinis kelias" yra neįsivaizduojamas, apsistokime ties tuo, kaip žadama spręsti vandens ir maisto problemą.

Lietuvoje vandens turime, tačiau taip yra ne visur. Žemė yra vandens planeta: net 70% jos paviršiaus dengia vandenynai. Tačiau 97,3% šio vandens yra sūrus, o dar du procentai glūdi sukaustyti ašigalių ledo kepurėse. Tad visa žmonija dalinasi tik vos kiek daugiau nei 0,5% gėlo vandens. Šiuo metu milijardas žmonių neturi švaraus, tinkamo gerti vandens, o 2,6 milijardo dėl vandens trūkumo neturi elementarių sanitarinių sąlygų. Mokslininkas Peteris Gitesas iš Ramiojo vandenyno instituto suskaičiavo, kad iki 2020 metų mirs iki 135 milijonų žmonių, nes neturės švaraus geriamo vandens ir tinkamų sanitarinių sąlygų. Vanduo neatskiriamas ir nuo maisto gamybos. 70% vandens sunaudojma žemdirbystei. Paskaičiuota, kad gauti vieną kiaušinį reikia 150 l vandens, arbūzui subrandinti 370 l. Mėsa yra tarp godžiausių vandeniui prekių, vienam jos kilogramui reikia 4600 l, arba, kaip rašo žurnalas "Newsweek", "vandenyje, kurio reikia 500 kg jautukui užaugiti, galėtų plaukioti eskadrinis mininikas" .

Jungtinių Tautų duomenimis jau šiuo metu beveik milijardui žmonių trūksta maisto. Tai kone kas septintam žemės gyventojui. Kildami iš vargo žmonės užsimano vis daugiau mėsos. 1961 metais kinai per metus suvalgydavo vidutininškai po 3,6 kg mėsos. 2002 metais šis skaičius pašoko iki 52,4 kg. Toks dėsningumas pastebimas visame pasaulyje.

Šiuo metu mokslas ir verslas intensyviai dirba, kad išspręsti švaraus ir geriamo vandens ir maisto problemas. Tačiau prognuozuojama, kad reikės mažiausiai 10 metų, kol pavyks patenkinti augantį vandens poreikį. Ir tai tik optimistinės prognozės. 

Vienas iš būdų padidinti ž.ū. naudmenų produktyvumą yra perėjimas prie genetiškai modifikuotų produktų. 1996 m. pasulyje buvo 1,7 milijono genetiškai modifikuotų pasėlių, o 2010 m. šis skaičius pašoko iki 148 milijonų hektarų. 

Didelę perspektyvą patenkinant masinius maisto poreikius turi hidroponinis auginimas, kitaip tariant augalų auginimas vandenyje. Tokia veikla vadinama vertikaliu ūkininkavimu ir įgauna vis didesnį pagreitį. Tai labai greitas augalų auginimo būdas kūriam nereikia dirvos, o pomidorus ar ryžius galima užauginti dangoraižio viršutiniuose aukštuose.

Prognuozuojama, kad artimiausiu metu labai išsiplės akvakultūra. Tai yra intensyvus žuvų auginimas specialiose talpyklose. Vėlgi planuojama, kad žuvis bus galima auginti tiesiog didmiesčių centruose, sutaupant didžiules išlaidas skiriamas logistikai.

O kaip su mėsa? "Ateis laikas, kai pamiršime tokią kvailystę kaip dabar, kai auginame viščiuką tam, kad galėtume valgyti krūtinę ar sparnelius, - auginsime juos atskirai tam skirtoje terpėje" - tai Winstono Churchillio žodžiai pasakyti prieš keletą dešimtmečių įgauną realią prasmę. Dirbtinė mėsa (kartais vadinama "mėsa in vitro") yra mėsa užauginta iš kamieninių lastelių. Šiuo metu skiriami milijardai dolerių tyrimams šioje srityje paspartinti. "Olandijos mokslininkai sugebėjo mėgintuvėlyje paversti kiaulės ląsteles kiauliena. Ir nors ši technologija įžengs į rinką tik po gero dešimtmečio, tikrai judame reikiama kryptimi" - citata iš P.Diamidžio knygos "Gausos amžius".

Pranešimuose skaitome: žemės ūkio efektyvumo kėlimas, genetiškai modifikuoti javai, sintetinė biologija, naujos daugiametės kultūros, vertikalieji ūkiai, robotika ir dirbtinis intelektas, tobulesnė akvakultūra ir klestintis dirbtinės mėsos verslas. Štai ko reikės norint pamaitinti devynis milijardus žmonių. Bus nelengva. Visas šias technologijas reiks tobulinti kartu, ir kuo greičiau, tuo geriau.

Šie pasaulio gelbėjimo būdai plačiai aptarinėjami specializuotoje spaudoje ir tikrai nėra utopiniai. Tad kokias išvadas reiktų padaryti?

Netruks ateiti laikas, kada pigūs naujų technologijų pagalba pagaminti produktai užplus pasaulį. Jų nesustabdys aktyvistai už natūralų maistą. Nes pamaitinti alkstančius bet kokia kaina yra būtina, kitaip visiems šioje žemėje gręsia epidemijos, pandemijos ir kitos bėdos. Gražiuose įpakavimuose ir išreklamuotas jis bus pardavinėjamas ir pas mus. O natūralus maistas įgaus kitokią vertę ir kainą. Jis bus gaminamas nedideliuose ūkiuose ir nedideliais kiekiais. Parduodamas brangiai o jo pakalausa nepaliaujamai augs.

Tad judėjimas "pasidaryk pats" įgauną visai kitą prasmę. Jis gali ir turi tapti ne tik laisvalaikio užsiėmimu bet ir verslu,atnešančiu nemažą naudą.

Linkime sėkmės!