Apie maisto produktų pakuotes ir jų pasirinkimą

           Vieni iš pagrindinių reikalavimų plastikams, kurie naudojami maisto produktams pakuoti, yra higieniniai. Pakuotė turi apsaugoti produktus nuo išorinės taršos. Visada siekiama, kad supakuotas produktas turėtų ilgesnį saugojimo laiką nei supakuotas. Tuo pačiu plastikinės pakuotės neturi keisti maisto produktų išvaizdos, spalvos, skaidrumo, konsistencijos, nesuteikti pašalinio kvapo ir skonio, neišskirti toksinių junginių, nemažinti produkto maistinės vertės, pačios nesikeisti dėl galimo produkto poveikio.

        Specifiniai plastikinių pakuočių reikalavimai priklauso nuo maisto produkto cheminės sudėties (riebalų kiekio, rūgštingumo), fizinės būklės (skystis, tyrė, kietos, aštrios dalelės, milteliai, dribsniai), jautrumo (drėgmei, deguoniui, šviesai), saugojimo trukmės ir sąlygų. Pakuotė turi būti parenkama, kad atitiktų pakuojamo maisto produkto maksimalaus saugojimo termino reikalavimus. Supakuotam produktui gerai išsilaikyti kartais reikia sąveikos su deguonimi (pvz., šviežiai mėsai), griežtai reguliuojamos dujokaitos (šviežioms uogoms, vaisiams, daržovėms), šviesos ne pralaidumo. Specifiniai reikalavimai keliami plastikinėms pakuotėms, kai maisto produktas apdorojamas jau įpakuotas arba pakuojant. Plačiai naudojamas produktų konservavimas yra specifinė pakavimo rūšis. Konservavimas pasirenkamas siekiant produktą padaryti tinkamą vartoti ilgą laiką.

      Produktų gedimą gali sukelti biocheminės, enziminės ir mikrobiologinės priežastys. Biocheminės priežastys gali būti pašalintos ar sumažintos didinant temperatūrą, pašalinant drėgmę ar komponentams reaguojant procesų metu. Biocheminės reakcijos, tokios kaip oksidacija, vyksta daugelyje maisto produktų ir yra sunkiai kontroliuojamos, bet tai nėra pagrindinė maisto produktų gedimo priežastis. Enzimai yra biologiniai baltyminiai katalizatoriai, kurie gali skatinti maisto produktų irimą. Jų poveikis naikinamas produktą šildant vidutinio aukščio temperatūroje prieš arba po pakavimo. Taip pat daugelis enzimų gali būti sunaikinti trumpu (~1 min.) kaitinimu 60⁰ C ar aukštesnėje temperatūroje trumpesnį laiką, jei tai neturi įtakos maisto produkto savybėms. Pavyzdžiui kaitinant produktą 135⁰ C temperatūroje užtenka 10 sekundžių, kad būtų sunaikintas daugelio enzimų aktyvumas. Aukštesnėse temperatūrose produktas termiškai apdorojamas nesupakuotas ne tik dėl pakankamai didelės plastikų terminio atsparumo. Stipriausias maisto produktų gedimo faktorius yra mikrobiologinis. Jo poveikis gali būti sumažintas atšaldant produktą iki -8⁰ C arba iki užšalimo temperatūros. Daugeliu atveju mikroorganizmai sunaikinami kaitinant 130⁰ C temperatūroje. Tais atvejais, kai produktas apdorojamas jau įpakuotas arba pakavimo metu, pakavimo medžiaga turi ne tik atlikti specifinę pakavimo funkciją, bet ir išlaikyti apdorojamo produkto temperatūrinius režimus.

        Pakuotėms keliamų reikalavimų ryšys su konservavimu ir apdorojimo technologijomis pateiktas lentelėje Nr.1.

                                                                                                     Konservuotų produktų pakuotėms keliami reikalavimai. Lentelė Nr. 1

      Produktams užšaldyti tinka popierius, dengtas PE (uogoms, vaisiams, daržovėms, natūralioms ir koncentruotoms sultims, kulinarijos pusfabrikačiams), PE (uogoms, vaisiams, daržovėms, natūralioms koncentruotoms sultims), popierius/folija/PE ir celofanas/PE (natūralioms ir koncentruotoms sultims), PET/PE (kulinarijos pusfabrikačiams), Saranas (susitraukiančios plėvelė mėsos, paukštienos, žuvies kulinariniams gaminiams pakuoti).

      Terminio konservavimo būdams tinka PET/PE (konservavimo temperatūra ne aukštesnė kaip 105⁰ C), PET/DTPE (konservavimo temperatūra ne aukštesnė kaip 120⁰ C, PP (konservavimo temperatūra ne aukštesnė kaip 130⁰ C), PA11 ir PA12 (konservavimo temperatūra ne aukštesnė kaip 130⁰ C), P3FE – etileno kopolimerai (konservavimo temperatūra ne aukštesnė kaip 130⁰ C).

       Radiaciniam konservavimui gerai tinka celofanas, PA, PET (neardanti spinduliavimo dozė – 2,5-3,0 Mrad) bei PE, PP, celofanas/PE (neardanti spinduliavimo dozė – 0,5-0,8 Mrad).

     Sausų maisto produktų grupei priskiriami maisto koncentratai, džiovinti vaisiai ir daržovės, sublimacinio džiovinimo produktai, arbata, kava, pieno milteliai, miltai, kruopos, cukrus, druska ir kiti. Drėgmės kiekis šiuose produktuose yra 2-10%. Daugelis šios grupės produktų pasižymi dideliu higroskopiškumu, tad šiuos produktus svarbiausia apsaugoti nuo drėgmės. Kai kurie iš šių produktų turi riebalų (pieno milteliai, bulvių traškučiai, sublimacinio džiovinimo produktai), todėl reikia juos apsaugoti nuo oro ir šviesos poveikio. Kvapias medžiagas reikia apsaugoti nuo aromato praradimo. 2-oje lentelėje pateikiamos pakavimo medžiagos, tinkančios šių grupių maisto produktams pakuoti.

Plastikinės pakavimo medžiagos sausų produktų pakuotėms. Lentelė Nr. 2

Trumpinių paaiškinimai

Celofanas buvo viena iš svarbiausių plėvelių, plačiausiai naudotų apie 1960 m.

Polietilenas – PE, gaminamas ir iš mažo, ir iš didelio tankio polietileno.

Polipropilenas – PP.

Polivinilchloridinės plėvelės – PVC.

Polivinilidenchlorido ir vinilchlorido kopolimerų plėvelėms gaminti naudojamas kopolimeras, kuriame yra 75-85% vinilidenchlorido (Saranas).

Polistireninės plėvelės – PSt.

Politetrafluoretinas – P4FE.

Polietilentereftalas – PET.

Nuo šilumos susitraukianti poliolefino plėvelė (termoplėvelė) - POF

      Toliau supažindiname su plastikinėmis pakavimo medžiagomis ir jų kombinacijomis, skirtomis pakuoti konditerijos ir duonos produktus, gėrimus, vaisius ir daržoves, mėsos, paukštienos ir žuvies produktus, riebalus bei sviestą.

      Duonos ir konditerijos produktams būdinga tiek džiūvimas tiek drėgmės įgėrimas, pelėsių susidarymas, riebūs produktai jautrūs oro deguoniui. Šie gaminiai paprastai nėra skirti ilgalaikiam saugojimui, todėl dažniausiai jie pakuojami į pigias pakavimo medžiagas. 1 lentelėje pateiktos medžiagos, tinkančios šiems tikslams.

Plastikinės pakavimo medžiagos duonos ir konditerijos produktų pakuotėms. Lentelė Nr. 1

       Gėrimai yra skysti ir gali būti karbonizuoti, alkoholiniai, bei juose dažniausiai yra organinių rūgščių ir kitų komponentų, veikiančių pakavimo medžiagą. Karbonizuotose gėrimuose yra ištirpusio anglies dioksido, kuris sudaro vidinį slėgį pakuotėje. Tokiems karbonizuotiems gėrimams gerai tinka buteliai iš poliesterių. Pagrindinėms gėrimų grupėms tinkamos medžiagos pateiktos 2 lentelėje.

Plastikinės pakavimo medžiagos gėrimų pakuotėms. Lentelė Nr. 2

        Šviežiems vaisiams ir daržovėms pakuoti ilgam saugojimui reikia medžiagų apsaugančių nuo svorio nuostolių, mikroorganizmų apkrato bei užtikrinančių reikiamą dujokaitą. Tam kartais naudojamos plėvelės su smulkia perforacija arba su reikiamo dydžio membranomis iš selektyviai pralaidžios medžiagos. Tokios membranos ruošiamos iš audinio, padengto silicio organiniu elastomeru, pasižyminčiu dideliu ir selektyviu pralaidumu dujoms. Dujų sudėtį galima reguliuoti keičiant membranos ploto santykį su pakuotėje esančių vaisių (daržovių) kiekiu ir saugojimo temperatūros. Šios grupės produktams tinkančios medžiagos pateiktos 3 lentelėje.

Plastikinės pakavimo medžiagos vaisių ir daržovių pakuotėms. Lentelė Nr. 3

       Šviežios mėsos raudona spalva priklauso nuo pigmento mioglobino. Šviežiai prapjautos mėsos skaisčiai raudona spalva priklauso nuo oksiduotos šio junginio – oksimioglobino. Mėsa pakuojama esant sumažintam deguonies kiekiui į geromis barjerinėmis savybėmis deguoniui ir drėgmei pasižyminčią medžiagą, norint ją kur nors gabenti. Atgabenus mėsa, kontaktuodama su oru ir įpakuota į pralaidžią deguoniui medžiagą, ši atsigauna skaisčiai raudoną oksimioglobino spalvą. Deguoniui pralaidi pakuotė gali būti paruošta iš plastifikuoto PVC, nes praleidžia deguonį į pakuotę, bet sulaiko drėgmę. Tokios pakuotės naudojamos ir paukštienos pakavimui. Šios grupės produktams tinkančios medžiagos pateiktos 4 lentelėje.

 Plastikinės pakavimo medžiagos mėsos ir paukštienos pakuotėms. Lentelė Nr. 4

       Žuvies produktuose yra daug riebalų, kurie greit genda deguonies ir šviesos poveikyje. Baltymai, esantys šiuose produktuose taip pat nepasižymi atsparumu šiems faktoriams. Todėl žuvies produktų pakavimui reikia riebalams atsparių medžiagų, pasižyminčių mažu pralaidumu deguoniui ir vandens garams. Šios grupės produktams tinkančios medžiagos pateiktos 5 lentelėje.

Plastikinės pakavimo medžiagos žuvies produktų pakuotėms. Lentelė Nr. 5

Riebalų ir sviesto produktų pakavimui reikia labiausiai atsparių riebalams plastikų, pasaugančių ir nuo kontakto su deguonimi. Taip pat pageidautinas kuo mažesnis pralaidumas UV spinduliams. Šios grupės produktams tinkančios medžiagos pateiktos 6 lentelėje.

Plastikinės pakavimo medžiagos riebalų ir sviesto produktų pakuotėms. Lentelė Nr. 6